Rūgštys ir bazės

Get Started. It's Free
or sign up with your email address
Rūgštys ir bazės by Mind Map: Rūgštys ir bazės

1. rūgštys

1.1. tai rūgštų skonį turinčios medžiagos ir vandeniniame tirpale turinčios H jonų

1.1.1. Kaip galima sužinoti ar rūgšties tirpalas yra koncentruotas ar praskiestas?

1.1.1.1. Tai priklauso nuo vandens ir ištirpusios medžiagos kiekių santykio rūgšties tirpale

1.2. Silpnosios rūgštys

1.2.1. tai rūgštys, kurių tirpale rūgšties molekulių H jonai skyla sunkiau

1.2.1.1. H2S H2CO3

1.3. Stipriosios rūgštys

1.3.1. tai rūgštys, kurių tirpale rūgšties molekulių H jonai skyla lengviau

1.3.1.1. HCl HNO3 H2SO4

1.4. Deguoninės rūgštys

1.4.1. tai rūgštys, kurių molekulėse yra deguonies atomų

1.4.1.1. HNO3 H2SO3 H2SO4 H3PO4 H2CO3

1.5. Bedeguonės rūgštys

1.5.1. tai rūgštys, kurių molekulėse nėra deguonies atomų

1.5.1.1. HCl H2S

1.6. Dažniausiai naudojamo rūgštys

1.6.1. H2SO4- tai bespalvis klampus skystis

1.6.2. HCl- tai vandenilio dujų tirpalas vandenyje

1.6.3. HNO3- tai bespalvis, aštraus,troškaus kvapo skystis

2. Bazės

2.1. Stipriosios bazės

2.1.1. tai medžiagos, kurios neutralizuoja rūgštis ir tirpina riebalus, ir kurių tirpaluose yra OH jonų

2.1.1.1. Bazės, kurios graužia odą, drabužius ir yra tirpios vandenyje, vadinamos šarmais

2.1.2. bazės, kurių tirpaluose OH jonų yra daug

2.2. Silpnosios bazės

2.2.1. bazės, kurių tirpaluose OH jonų yra mažai

2.3. Tirpios bazės ( hidroksidai )

2.3.1. Tirpūs hidroksidai kaitindami lydosi ir ir skyla į jonus, bet ne į oksidus

2.3.1.1. KOH NaOH

2.4. Netirpios bazės ( hidroksidai )

2.4.1. Netirpūs hidroksidai kaitindami skyla į oksidus ir vandenį

2.4.1.1. Mg(OH)2 Zn(OH)2

2.5. Dažniausiai naudojamos bazės:

2.5.1. NaOH- tai yra kieta balta kristalinė medžiaga, žvynelių pavidalo arba sulydyta masė

2.5.2. KOH- tai yra kieta balta medžiaga, gerai tirpstanti vandenyje

2.5.3. Ca(OH)2- tai gesintos kalkės, kurie yra birūs milteliai, menkai tirpstantys vandenyje

3. Kaip jas atpažinti?

3.1. Rūgštims ir bazėms atpažinti yra naudojami indikatoriai.

3.1.1. Rūgšties tirpalo spalvos: Lakmusas- raudonas Fenolftaleinas- bespalvis Metiloranžinis- rožinis, raudonas Universalusis- raudonas

3.1.1.1. Bazės tirpalo spalvos: Lakmusa- mėlynas Fenolftaleinas- avietinis Metiloranžinis- geltonas Universalusis- žalsvai mėlynas

3.1.1.1.1. Neutralaus tirpalo spalvos: Lakmusas- violetinis Fenolftaleinas- bespalvis Metiloranžinis- oranžinis Universalusis- gelsvai žalsvas

3.1.2. Indikatoriai- tai medžiagos, kurios rūgščių ir bazių tirpaluose keičia spalvą.

4. pH skalė

4.1. Didysis pH vadinamas vandenilio jonų rodikliu

4.2. Pagal skalę, galima nustatyti rugščių ir bazių pH

4.2.1. Neutralaus tirpalo pH=7 Rūgštinio tirpalo pH<7 Bazinio tirpalo pH>7

5. Oksidai

5.1. Rūgštiniai oksidai

5.1.1. tai oksidai, reaguojantys su bazine prigimties medžiagomis

5.1.1.1. SO4 SO3 CO2 N2O5 P2O5 SiO2

5.2. Baziniai oksidai

5.2.1. tai oksidai, reaguojantys su rūgštimis

5.2.1.1. Na2O K2O CaO MgO CuO FeO F2O3

6. Neutralizacija

6.1. tai, kai tarp rūgšties ir bazės susidaro druska ir vanduo

6.1.1. Neutralizacijos reakcijos esmė, yra kad susijungę jonai sudarytų H2O

6.1.2. Neutralizacijoje yra 3 lygtys

6.1.2.1. Bendroji lygtis- tai lygtis, kuri parodo, kokios medžiagos reaguoja ir kokios susidaro

6.1.2.1.1. NaOH + HCl ----> H2O + NaCl

6.1.2.2. Joninė lygtis- tai lygtis, kuri parodo, kokių jonų yra tirple ir kokie iš jų reaguoja tarpusavyje

6.1.2.2.1. Na + OH + H + Cl ---> Na + Cl + H2O

6.1.2.3. Sutrumpinta joninė lygtis- tai lygtis, kurioje visada susijungusios medžiagos sudarys vandenį

6.1.2.3.1. H + OH ---> H2O

6.2. Hidroksidų sąveika su rūgštimis

6.2.1. NaOH+HCl-->H2O+NaCl

6.3. Rūgščių sąveika su metalų oksidais

6.3.1. CuO+2H--->Cu+H2O

6.4. Netirpūs hidroksidai su rūgštimis

6.4.1. Cu(OH)2+H2SO4---->2H2O+CuSO4

6.5. Rūgščių sąveika su karbonatais

6.5.1. CaCO3+2HCl---->CaCl2+H2O+CO2