Teisiniai santykiai

Get Started. It's Free
or sign up with your email address
Rocket clouds
Teisiniai santykiai by Mind Map: Teisiniai santykiai

1. Teisės santykių požymiai

1.1. Teisės santykiai egzistuoja teisės normų pagrindu

1.2. Teisės santykis yra teisės normų įgyvendinimo būdas

1.3. Teisės normos paprastai nesukuria teisinio santykio tačiau suteikia jam teisine formą ir vertybinę krypti

2. Teisinių santykių prielaidos

2.1. Teisės normos

2.2. Teisiniai faktai

2.3. Teisinis subjektiškumas

3. Tik šių prielaidų visuma sudaro pagrindą atsirasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui

4. Teisinių faktų klasifikacija

4.1. pagal žmogaus valios dalyvavima

4.2. pagal santyki su teisės normomis

4.3. pagal atsirandančius padarinius

5. 1. Žmogaus valia

5.1. Įvykiai

5.2. Veiksmais ar veikos

5.2.1. Veika pasireiškia veikimu arba neveikimu

6. 2. Pagal santyki su normomis

6.1. Teisėti

6.2. Neteisėti

7. Teisinių santykių struktūra

7.1. Subjektas

7.2. Objektas

7.3. Teisinio santykio turinys

7.3.1. Veiksnumas

7.3.2. Teisnumas

8. Teisės realizavimas

9. Teisės įgyvendinimo formos

9.1. Teisės laikymasis

9.2. Teisės vykdymas

9.3. Naudojimasis teise

9.3.1. Valstybės organu

9.3.2. pareigūnų

9.4. Teisės taikymas

9.4.1. 1. Teisė taiko tik valstybės organai ir pareigūnai.

9.4.2. 2. Taikymas yra individualaus, konkretaus pobudžio.

9.4.3. 3. Teisės taikymo procese yra priimami individualus teisės taikymo aktai.

9.4.4. 4. Teisės normų taikymas priimamas įstatymų numatyta tvarka.

9.4.5. 5. Turi būti taikomi efektyviausi teisės taikymo būdai.

10. Teisės taikymo stadijos

10.1. 1.Teisinės bylos faktinių aplinkybių nustatymas ir analizė

10.2. 2.Reikiamos teisės normos parinkimas

10.3. 3.Teisės normos aiškinimas

10.4. 4.Teisės taikymo akto priėmimas

10.5. 6. Priimto taikymo akto įvykdymas

11. Teisinė kvalifikacija

12. Parenkant teisės norma sprendžiama:

12.1. 1. Teisės normų kolizija

12.2. 2. Teisės normų konkurencija

12.3. 3. Teisės normų analogija

12.3.1. (sprendimas) įstatymo arba teisės analogijos sukurta norma.

12.3.2. Įstatymo analogija reguliuoja panašius atvejus.

13. Teisės taikymo aktų rūšys

13.1. pagal subjektus

13.2. išorinės išraiškos forma

13.2.1. Aktai dokumentai

13.2.2. Aktai veiksmai

13.2.2.1. Žodiniai

13.2.2.2. Konkliudentiniai

13.3. pagal teisinė reikšmę

13.3.1. Pagrindiniai

13.3.2. Pagalbiniai

13.4. pagal galiojima laike

13.4.1. Vienkartiniai

13.4.2. Tęstiniai

14. Pagal teisinio reguliavimo dalyką;

14.1. Konstituciniai

14.2. administraciniai

14.3. baudžiamieji

14.4. Procesinės ir materialinės teisės taikymo aktai

15. Teisės aiškinimas

16. Tikslas

16.1. Aiškinti teisės normos prasmė

17. Darbo teisė

18. Darbas

19. Darbo teisėje principai laikytini

19.1. Darbo teisėje, principai laikytini veikiančiuose teisės aktuose įtvirtinti bendrosios ir vadovaujančios nuostatos. Jos itvirtina darbo teisės vienybe ir esmė

20. Pagrindiniai DT pagrindai

20.1. 1. laisvė pasirinkti darbą

20.2. 2. asociacijų laisvė

20.3. 3. priverstinio darbo draudimas

20.4. 4. teisė į teisingą atlyginimą

20.5. 5. teisė į atitinkamas darbo salygas

20.6. 6. Valstybės pagalba asmenims įgyvendinant teisę į darbą

20.7. 7. darbo santykių stabilumas

20.8. 8. Darbo santykių bendrumas ir jų diferencijacija pagal asmenų psichofizines savybes.

20.9. 9. Kolektyvinių sutarčių laisvė siekiant suderinti: darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus.

20.10. 10. Kolektyvinių sutarčių šalių įsiaraigojimau

21. Šaltinių klasifikacija

21.1. Europos sąjungos teisės aktai

21.2. Tarptautinės sutartys

21.3. Istatymai

21.4. poistatyminiai teisės aktai

21.5. lokaliniai teisės aktai

21.6. teismų sprendimais formuojama praktika

22. Lokaliniai teisės aktai

22.1. Kolektyvinės sutartys

22.2. trišaliai susitarimai

22.3. vidaus darbo tvarkos taisyklės

22.4. darbdavio įsakymai

23. Teisės akto galiojimas

23.1. Įstatymai įsigalioja tą pačią dieną po paskelbimo arba nurodyta datą.

23.2. Poįstatyminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną arba pagal nurodyta data.

23.3. Lokaliniai teisės aktai įsigalioja po pasirašymo arba pagal nurodyta datą

24. Darbo teisės subjektai

24.1. Darbuotojas

24.2. Darbdavys

24.2.1. Darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo įmonės isteigimo momento

24.3. Darbuotojų ir darbdavio atstovai

24.4. įdarbinimo, ginča nagrinėjančios, kontrolės institucijos

25. Darbuotojų atstovavimas

25.1. Profesinės sąjungos

25.2. Darbo komisijos

25.2.1. Galima steigti jei įmonėje nėra profesinės sąjungos

26. Terminai darbo teisėje

26.1. Tai terminas per kūri susidarė, pasikeitė ar pasibaigė teisinė padėtis (tam tikri teisiniai padariniai).

27. Terminų klasifikacija(Pagal subjektus)

27.1. Terminai nustatyti darbo įstatymu

27.2. Darbo ginčą nagrinėjančio organa

27.3. Šalių susitarimu

28. Terminų klasifikacija(pagal keitimo galimybę)

28.1. Imperatyvus

28.2. Dispozityvus

29. Terminų skaičiavimas(pagal terminų pradžią

29.1. Pagal kalendorių

29.2. Pagal tam tikrą įvyki

30. Terminas apibrėžtas laikotarpiu skaičiuojamas kitaip

30.1. Kita diena po tam tikro kalendorinio įvykio

31. Jeigu tiksliai negalima nustatyti termino pradžios

31.1. Pagal metus: paskutinė diena birželio 30 d,

31.2. Pagal mėnesį: mėnesio 15 d.

32. Jei terminas baigiasi nedarbo diena

32.1. Terminas baigsis atitinkama artimiausia darbo dieną (gali būti skaičiuojamos švenčių dienos jei jos yra dirbamos)

33. Veiksmų atlikimas

33.1. Termina galima atlikti iki nustatytą dienos iki 24 valandos.

33.1.1. Tačiau jei operacijos baigiasi nustatytą valandą (įmoneje ar kitur) tai veiksmas turi būti atliktas iki tos valandos.

33.2. Rašytiniai pranešimai įteikti iki nustatytos dienos 24 valandos laikomi įteiktais.

34. Pagrindinės terminų rūšys

34.1. Darbo stažas

34.1.1. Specialus darbo stažas

34.1.2. Bendrasis

34.1.3. Tam tikroje įmonėje atliktas darbo stažas.

34.1.4. Nepertraukiamas darbo stažas.

34.2. Naikinamieji procesai

34.2.1. Absoliutūs

34.2.2. Santykiniai

34.3. Procedūriniai ir procesiniai

34.4. Ieškinio senatis

34.4.1. terminas per kūri asmuo gali apginti savo teises

35. Kolektyvinė sutartis

35.1. Tai teisės sutartis reguliuojanti socialinius darbo santykius organizacijoje tarp darbuotojo ir darbdavio atstovų. Tam tikrais atvėjais dalyvaujant ir valdžios atstovui

35.2. Gali būti taikoma tiems subjektams kurie nedalivavo sutarties sudaryme.

35.3. Kolektyvinė sutartis galioja iki jos galiojimo pasibaigimo arba naujos kolektyvinės sutarties sudarymo

35.4. Norint nutraukti sutarti reikia pranėšti tai prieš 3 mėnesiu (tačiau sutartis turi galioti 6 mėnesius).

36. Rengiant kolektyvinę sutartį reikia atižvelgti:

36.1. Nusatytos sąlygos negali pastatyti darbuotojo į blogesnę padėti nei tai nurodo Darbo kodeksas.

37. Kolektyvine sutartimi nutatoma:

37.1. Darbo salygos

37.2. Darbo apmokėjimas ir būdai

37.3. Kitos ekonominės ir socialinės sąlygos

38. Kolektyvinės sutarties rengimas

38.1. Sutarties projektą rengia specialiai tam sudaryta komisija.

38.2. Sudaryta sutartis aptariama darbuotojų susirinkime ir su ja nesutikus toliau vedamos derybos arba pradedamas darbo ginčas

39. Darbo ginčas

39.1. Darbuotojų ginčas su darbdaviu dėl darbo salygų sudarymo ar ketimo, taip pat dėl kolektyvinės sutarties sudarymo keitimo.

39.2. Ginčas dėl tinkamo sutarčių vykdymo

39.3. Ginčai dėl darbdavio priimtų aktų

40. Ginčo sprendimas

40.1. Ginčas sprendimas vyksta dviem stadijom: 1. šalių derybos. (gali dalyvauti tarpininkas kuris padeda išspręsti konfliktą).

40.2. 2 stadija, ginčas perduodamas darbo kitoms institucijoms

40.2.1. Taikinimo komisija

40.2.2. Darbo arbitražas arba trečiųjų teismas

41. Taikinimo komisija

41.1. Darbuotojai aiškiai nurodo dėl ko nesutaria ir ko siekia, kad taikinimo komisija išaiškintų.

41.2. Priimtas sprendimas yra privalomas

41.3. sprendimas turi būti paskelbtas darbuotojams.

41.4. Taikinimo komisijai neišprendžius ginčo, ginčas pereina į darbo arbitražą ir trečiųjų teismą

42. Darbo arbitražas ir trečiųjų teismas

42.1. Ginčas šiose institucijose turi būti išsprestas per 14 d.

42.2. Į kurią institucija kreipiamasi nustato taikinimo komisija arba ginčo šalys.

43. Darbo arbitražas

43.1. Sudaromas prie apylinkių teismų

43.2. Jo sudėtis - apylinkės teismo pirmininko skirtas teisėjas ir 6 darbo ginčo šalių paskirti arbitrai

43.3. parinkti asmenys turi būti nešališki ir kompotetingi asmenys

43.4. sprendimas priimamas balsų dauguma

43.5. sprendimo nevykdymas jau pretekstas kelti streiką.

44. Trečiųjų teismas

44.1. Sudarytas iš kolektyvinio darbo ginčo šalių paskirtų teisėjų

45. Streikas

45.1. Kei nevykdomas: taikinimo komisijos, trečiųjų teismo, darbo arbitražo sprendimas ar taikinimo komisija pasirašo nesutarimų protokolą.

45.2. Turi būti ispėjama raštu prieš 7 dienas, o jei streikas gali sukelti povojingų sąlygu turi būti pranešta prieš 14 dienų, net jei tai ispėjamasis streikas.

45.3. streiko metu naujų reikalavimų kelti negalima

46. Darbo sutartis

46.1. Turi nurodyti darbo vietą

46.2. turi būti sudaroma raštu

46.3. nurodoma darbo funkcija

46.4. nurodoma apmokėjimo dydis ir būdas (tačiau neprivalu)

47. Papildomos sąlygos

47.1. Darbo sutartyje gali būti nurodomas išbandymo laikotarpis

47.2. mokėjimo išlaidų kompensavimas nutraukus darbo sutartį

47.3. nekunkuravimo sąlygą

47.4. Darbuotojui nutraukus sutartį be svarios žinios, tuomet jis isipareigoja atlyginti darbdavio išlaidas keliant jo kvalifikacija,

48. Išandymo laikotarpis

48.1. Sudaromas max 3 mėnesiai, tačiau išimtinais atvėjais iki 6 mėnesių

49. Atskiros darbo sutartys

49.1. Terminuota

49.2. sezonine, laikinoji

49.2.1. kai reikia trumpam pavaduoti darbuotoja (sudaroma neilgiau kaip 2 mėnesiai).

49.2.2. gali būti nutraukta su 5 dienų ispėjimu

49.2.3. 7 dienas darbutojui neatvykstant dėl laikino nedarbingumo darbo sutartį taip pat galima nutraukti.

49.3. su namudininkais

49.3.1. negali būti kenksmingų darbo sąlygų

49.3.2. nedaugiau kaip 40 valandų per sąvaitę

49.3.3. netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės

49.4. patarnavimo

49.4.1. skirta teikti asmenines namų ūkio paslaugas

49.5. nuotolinė

49.6. neterminuota

49.7. antraeilių pareigų

49.7.1. iš pagrindinės darbovietės privalu pateikti pažymą

49.7.2. darbdavys turi užtikrinti, kad būtų dirbama ne daugiau kaip 12 valandų per dieną (su pertraukomis)

50. sezoninė

50.1. neilgiau nei 8 mėn.

50.2. turi būti nurodoma jos rūšys

50.3. jei sudaroma keliems sezonams galima leisti apmokamų atostogų

51. Darbuotojams kurie augina vaikus iki 14 metų

51.1. turima pranešti apie darbo sutarties nutraukimą prieš 4 mėnesius

52. Darbo laikas

52.1. negali dirbti daugiau kaip 40 valandų per savaitę, su viršvalandžiaus 48.

52.2. viršvalandžiai negali būti daugiau kaip 4 valandos iš eilės per 2 paras, ir 120 valandų per metus

52.3. jeigu leistina darbo laiko trukmė buvo viršyta,, galima patrumpinti darbo dieną, suteikti papildomų laisvų dienu arba už jas sumokėti.

53. Darbas nakti

53.1. nakties laikas

53.1.1. dirbant nakties laiku, darbas trumpinamas 1 valanda.

53.2. nakties darbas

54. Į naktinį darba draudžiama priimti

54.1. nepilnamečius

54.2. neščias moteris

54.3. moteris maitinančias krutimi

54.4. motinas auginančius vaikus iki 3 metų

54.5. darbuotojai vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neigalų vaiką iki 18 metų.

55. Garantijos asmenims auginantiems vaikus

55.1. asmenims auginantiems 2 vaikus iki 12 metų arba 1 neigalų vaiką iki 18 metų skiriamos 2 valandos per savaite poilsio arba 1 diena per mėnesį. Auginant 3 vaikus iki 12 metų skiriamos 4 valandos per sąvaitę arba 2 dienos per mėnesį.

56. Atostogos

56.1. Kasmetinės

56.1.1. minimaliosios

56.1.1.1. gali būti pailgintos iki 35 dienų.

56.1.2. papildomos

56.1.2.1. Skirtos darbuotojams dirbantiems neatitinkamomis darbo salygomomis, darbuotojams

56.1.2.1.1. Rizikingos sveikatai darbo salygos = atostogu laikas papildomas 5 dienomis

56.1.2.1.2. 10 nepertraukiams darbas = 3 papildomas atostogų dienos

56.1.2.1.3. už ypatinga darbo pobūdi. Kai darbas lauke ar daug reikai keliauti = 2 papildomos atostogų dienos.

56.1.3. pailgintos

56.1.3.1. darbuotojams kurie susidurias su didenes emocine, nervine, fizine rizika

56.1.3.2. iki 58 dienų

56.2. tikslinės

56.2.1. motinystės

56.2.2. neštumo

56.2.3. mokymuisi

56.2.4. neapmokestinamos

56.2.5. tevystės

56.2.6. meninės

56.2.7. valstybės pareigoms vykdyti

57. nemokamos atostogos

57.1. suteikiamos darbuotojams auginamties vaikus iki 14 metų. (iki 14d.)

57.2. neigalius vaikus iki 18 metų auginantiems tėvams (iki 30d.)

57.3. neigaliam (iki 30d.)

57.4. santuokai ar laidutuvėms (ne mažiau 3 dienų).

57.5. moters neštumui ir gimdymui (iki 3 metų), tėvui iki 3 mėn.

58. Nuobaudų rūšys

58.1. pastaba

58.2. papeikimas

58.3. atleidimas iš darbp

59. Materialinė atsakomybė

59.1. ribota

59.2. pilna

60. Baudžiamoji teisė

60.1. Tai teisės šaka, kuri reguliuoja visuomeninius santykius atsirandančius dėl nusikalstamos veiklos padarymo

60.2. ji reguliuoja ne pozityvinius santykius, bet susijusius su teisės pažeidimais.

60.3. skiriasi nuo kitų teisės šakų, kadangi Bau- teisės nėra skirta reguliuoti žmonių santykių ar kitaip tenkinti žmonių poreikius

60.4. skirta saugoti vertybes

60.5. Uždraudžia tokias veiklas, kurios daro žala

61. Baudžiamosios teisės sistema

61.1. Bendroji dalis

61.1.1. nustato baudžiamųjų istatymų bendrąją tvarką, nusikalstamos veiklos bendruosius požymius, nusikaltimo formas

61.1.2. asmenų traukiamų baudžiamojon atsakomybėn amžius

61.1.3. taip pat skyrimo ir atleidimo nuo jų tvarkos

61.2. specialioji dalis

61.2.1. išvardijamos veikos kurios yra nusikaltimai, nustatot sankcijas už baudžiamosios teisės pažeidimą

61.2.2. specialiosios dalies straipsniuose pabaigoje esančios sąlygos

61.2.2.1. kaltės forma

61.2.2.2. juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė

61.2.2.3. nusikalstamos veikos statusas

62. Baudžiamosios teisės principai

62.1. Veikos kriminalizuojamos pagrįstai

62.2. sankcijos atitinka padarytus nusikaltimus

62.3. sankcijos atitinka padaryto nusikaltymo sunkumą.

62.4. jeigu mažiausios straipsnio sankcijoje nurodytos normos neatitiks teisingumo principom teismas gali paskirti švelnesnę bausmę.

63. Nėra nusikaltimo bė kaltės

63.1. asmuo atsako pagal baudžiamąjį istatymą tik tuomet jei jis yra kaltas padaręs nusikaltima ir jei nusikaltimo padarymo metu iš jo buvo galima tikėtis atitinkamo elgesio.

64. Kazusas

64.1. žala padaryta be kaltės

65. Bausmės skyrimo pagrindai

65.1. atsakomybės neišvengiamumas

65.2. atsakomybė taikoma tik nusikaltusiam asmeniui

65.3. baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal ekonominį lygi

65.4. atsakomybė realizuota individualizuotai

66. Šanso principas

66.1. asmuo nusikaltes pirma kartą turi galimybė būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės

66.2. baudžiamosios atsakomybės sužvelninimas

67. Baudžiamosios atsakomybės atleidimas pagal laidavimą

67.1. nusikalto pirmą kartą

67.2. atiteisė padarytą žalą ir nuoširdžiai gailisi

67.3. yra pagrindo manyti, kad asmuo daugiau nenusikals

68. Nukentėjusio interesų principas

68.1. jei kaltinamasis susitaiko su nukentėjusiu, jam galima būti netaikoma baudžiamoji atsakomybė

69. Priežastis sušvelninti bausmę

70. Už gėrą elgesį arba pagalba išaiškinant nusikaltima

70.1. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

70.2. bausmės sušvelninimas

70.3. pagrindas skirit ne didesnę kaip pusė baudžiamosios atsakomybės

71. Galiojimo laike klasifikacija

71.1. Įstatymai liečiantys veikų nusikalstomumą

71.1.1. tai įstatymai nustatantys, keičiantys ar nakinantys veikos nusikalstamumą

71.2. įstatymai liečiantys asmens baudžiamąją atsakomybę

71.2.1. istatymai keičiantys veiklos nusikalstamumo rušį ar dydį.

71.3. asmenų teisinį statusą liečiantys įstatymai

71.3.1. nekeičia veikos nusikalstamumo ar veikos baudžiamumo, tačiau suteikia galimybę atleisti kaltinamajį nuo baudžiamosios atsakomybės

72. Veikos nusikalstomumą ir veikos baudžiamuma sprendžia tas įstatymas kuris galiojo veikos padarymo metu

73. Grįžtamosios baudžiamojo įstatymo galios principas

73.1. naikinantis nusikalstamuma, asmens baudžiamuma, grižtant į laika prieš įsigaliojant įstatymui

73.2. Veikos nusikalstamuma, ar bausmę grieštinantis istatymas negali būti taikomas jei jis negaliojo nusikalstamos veikos padarymo metu

74. Nusikaltimo sudėtis

74.1. Objektas

74.2. Subjektas

74.3. Objektyvioji pusė

74.4. Subjektyvioji pusė

75. Bausmių rūšys

75.1. Areštas

75.2. bauda

75.3. viešiųjų laisvių apribojimas

75.4. draudimas užsiimti tam tikra veikla ar profesija

75.5. viešieji darbai

75.6. laisvės atėmimas

75.6.1. nuo 3 mėnesių iki 2 metų

75.7. namų areštas

75.8. terminuotas laisvės atėmimas

75.8.1. gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų

75.9. laisvės atėmimas iki gyvos galvos

76. Įstatymo baudžiamąją atsakomybė lengvinančios aplinkybės

76.1. peržengiant būtinosios ginties ribas

76.2. būtinasis reikalingumas

76.3. nusikaltimas padarytas iš labai skurdaus materialinio lygio.

76.4. nusikaltimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos

76.5. Stabdant nusikaltimą (nusikalteli)

76.6. vykdant teisėsaugos istatymus

76.7. profesinis būtinumas

76.8. kaltinamasis padėjo nukentėjusiam, siekiant sužvelninti žalingų padarinių atsiradimui

76.9. kaltinamasis pilnai prisipažino atlikęs nusikaltimą ir sąžiningai gailisi padaryto nusikaltimo

76.10. nusikaltimas padarytas asmens kuris yra beviltiškoje padėtyje prašymu

76.11. veika padaryta dėl afekto būsenos

76.12. veika padaryto prieš jo valia nugirdyto asmens

77. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės

77.1. veika padaryta iš chuliganiškų paskatų

77.2. veika padaryta apsvaigus nuo alkoholinių gerimų ar kitų narkotinių medžiagų

77.3. veika padarė bendrininkų grupė

77.4. veiką padarė organizuota grupė

77.5. veika padaryta kankinant ar tyčiojantis iš asmens

77.6. veika padaryta mažamečiui

77.7. veika padaryta aiškiai neščiai moteriai

77.8. veika padaryta asmeniui beviltiškoje būsenoje

77.9. veika padaryta pasinaudojant visuomeniniu ar asmens bejėgiškumu

77.10. veikla padaryta visuotinai pavojingu būdų, ar naudojant sprogmenis

77.11. dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių

78. Nusikaltimas

78.1. Pavojinga ar uždrausta veikla už kuria numatyta baudžiamoji atsakomybė

78.2. povojingumas visuomenei

78.3. priešingumas teisei

78.4. kaltumas ir baudžiamumas

79. Nusikalstomų veikų klasifikacija

79.1. nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas

79.2. tyčiniai ir netyčiniai nusikaltimai

79.2.1. apysunkius iki 3 m

79.2.2. apysunkis nuo 3m. iki 6 m.

79.2.3. sunkus 6-10m

79.2.4. labai sunkus 10+

80. Civilinė teisė

80.1. teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų turtinius ir ne turtinius santykius susijusius su turtiniais santykiai, o kartais ir nesusijusiais su turtiniai

81. Civilinė teisė reguliuoja

81.1. turitnius santykius

81.2. neturtinius santykius susijusius su turtiniai santykiai

81.3. neturtinius santykius nesusijusius su turtiniais santykiais

81.4. šeimos santykius

82. Turtiniai santykiai

82.1. susija su pinigais

82.2. vertybiniai popieriai

82.3. nekilnojamas turtas

82.4. prekės ir paslaugos

82.5. turto valdymas, naudojimas, disponavimas

82.6. visuomeniniai ekonominiai

82.7. neatlygintiniai santykiai

83. Neturtiniai santykiai susija su turtiniais

83.1. dvasinės kūrybos vaisiai

83.2. autoriaus darbas

83.3. naujumas

83.4. nauda

83.5. autorinis atlyginis

83.6. objektyvi kūrinio raiška

84. Neturtiniai santykiai nesusija su turtiniais santykiais

84.1. asmenybė

84.2. nematerialios gerybės

84.3. gerybės neatskiriamos nuo autoriaus

84.4. individualumas

84.5. tai kas neivertinama pinigais

85. Dispozityvus požymiai

85.1. santykių dalyvių teisinė lygybė

85.2. dalyvių iniciatyva formuojant santykius

85.3. elgesio pasirinkimo lasivė

85.4. turtinė pažeidėjo atsakomybė

86. AT ir CT santykis

86.1. valstybės institucijoms įgyvendinant viešąją tvarką

86.2. dalyviu pavaldumas

86.3. imperatyvumas: liepimas, draudimas

87. DT ir CT

87.1. Subjekty nelygybė

87.2. santykiai susidaro darbo metu

87.3. imperatyvaus ir dispozityvaus metodo derinys

88. Civilinės teisės kaip teisės šakos šaltiniai:

88.1. CIvilinės kodeksas

88.2. konstitucija

88.3. tarptautinės sutartys

88.4. poistatyminiai teisės aktai

88.5. teismų praktika

88.6. civiliniai istatymai

89. Civilinės teisės principai

89.1. subjektų lygiateisiškumas

89.2. nuosavybės neliečiamumas

89.3. teisė į privatuma

89.4. sutarties laisvė

89.5. proporcingumas

89.6. teisėti lukesčiai

89.7. teisinis apibrežtumas

89.8. draudimas piktnaudžiauti savo teisėmis

89.9. visokeriopas civilinių teisių gynimas

90. Civilinis teisinis santykis

90.1. civiliniu teises normu pagrindu del materialinių ar nematerialinių gerybių atsirandantis tieisnis santykis, kurio dalyviai turi teisini savarankiškuma bei turtinį atskirumą ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisie teisiu ir pareigų subjektai

91. Administracinė teisė

91.1. Viešojo administravimo institucijų sistemą, jų tarpusavio santykius, funkcijas, tarnautojų santykį

91.2. Asmenų santyki su institucijomis

91.3. viešojo administravimo subjektų kontrolė

91.4. administracinių ginčų nagrinėjimą

92. Samprata

92.1. reguliavimo objektas visuomeniniai santykiai susikloste įgyvendinant vykdomosios valdžios sistmos uždavinius ir funkcijas

93. Pagrindinis uždavinys

93.1. sudaryti galimybės ir suteikti priemonės apsiginti nuo neteisėtų viešųjų subjektų veiksmų

94. Administravimo subjektai

94.1. Valstybinio

94.1.1. Centriniai

94.1.2. teritoriniai

94.2. Savivaldybių

94.3. kiti viešojo administravimo subjektai

95. Valstybės tarnautojai

95.1. Asmenys einantys pareigas LR tarnyboje ir atliekantys LR valstybės tarnybos istatyme nurodyta administravimo veiklą

96. Viešoje administravimo subjektams

96.1. leidžiami veiksmai tik tie kurie nurodyti istatymo

97. Administracinėje teisėje kontrolę vykdančios institucijos

97.1. LR konstitucinis teismas

97.2. seimas

97.3. seimo kontrolierių įstaitga

97.4. LR administracinių teismų institutas

98. Specialios administracinės teisės principai

98.1. viešojo administravimo principai

98.2. valstybės tarnybis principai

98.3. policijos veiklos principai

98.4. administracinės atsakomybės principai

98.5. privalu atlikti pareigą nustatyta įstatymo

98.6. vietos svivaldos principai

99. Administracinės teisės nuobaudos

99.1. areštas

99.2. bauda

99.3. nušalinimas nuo darbo, pareigų

99.4. spec teisių atėmimas

99.5. pataisos darbai

99.6. konfiskavimas

99.7. ispėjimas

100. Teisės norma

100.1. įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta, visiems privaloma, teisiškai apibrėžta elgesio taisyklė, kuria įgyvendinama valstybės prievartos būdais

101. Teisės norma apibrėžia

101.1. visuomeninių santykių kuriems ji taikoma sriti

101.2. subjektų privalomas teises ir pareigas

101.3. sankcijas už teisės normų nesilaikyma

101.4. aplinkybes kurių susidarimas nulemia teisės santykių atsiradima, pasikeitima, panaikinimą

102. Teisės normos funkcijos

102.1. išreiškia teisėkuros organo valią

102.2. įvertina žmonių elgesį

102.3. nurodo kokie padariniai laukia už teisės pažeidimą

103. Teisė

104. Teisės požymiai

104.1. Teisinis normiškumas

104.1.1. Taikomos ne bet kokios taisyklės bet valstybės institucijų sankcionuotas

104.2. Teisinis abiprėžtumas

104.2.1. Teisinės normos turi būti užrašytos ir konkrečiai apibrežtos (negalima taikyti žodinių teisės normų)

104.3. Visuotinis privalomumas

104.3.1. Taikoma visiems subjektams, negali būti išimčių

104.4. Daugkartinis naudojimas

104.4.1. Teisės norma nenustoja galioti panaudojus ją vieną kartą

104.5. Sistemingumas ir dinamiškumas

104.5.1. Teisės normos viena kitai neprieštarauja, taip pat yra atnaujinamos ar papildomos laikui bėgant

104.6. Prievartos taikymas

104.6.1. Už teisės normų nesilaikyma yra taikoma valstybės prievartos

105. Teisės klasifikacija

105.1. objektyvioji teisė

105.1.1. Teisė kuri nėra skirta konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei. Tai yra bendrų normų visuma

105.2. subjektyvioji teisė

105.2.1. Teisė skirta konkrečiai asmenų grupei ar kam nors kitam asmeniškai.

106. Objektyviosios teisės klasifikacija

106.1. Viešoji teisė

106.1.1. Reguliuoja santykius kai vienas iš dalyvių yra valstybė. Viešoji teisė dirba bendrai žmonių naudai

106.2. Privatinė teisė

106.2.1. Reguliuoja santykius užtikrinančius privačius santykius, Privačių subjektų santykiai

107. Teisės normos vidinė struktūra

107.1. Hipotezė

107.1.1. Tai gyvenimo aplinkybe kuriai susidarius gali būti taikoma tam tikra dispozicija

107.2. Dispozicija

107.2.1. Elgesio taisyklė kuri yra taikoma susidarius tam reikiamai aplinkybei

107.3. Sankcija

107.3.1. Prievartos priemonės taikomas už elgesio taisyklės nurodytos dispozicijoje nesilaikymą.

108. Hipotezių rušys

108.1. Paprastosios

108.1.1. Teisės norma siejama su viena aplinkybe

108.2. Sudėtinės

108.2.1. Teisės norma susideda iš kelių aplinkybių

108.3. Alternatyvios

108.3.1. Teisės norma siejama su viena iš galimų aplinkybių

109. Dispozicijos pagal raiškos būdus

109.1. Paprastosios

109.2. Aprašomosios arba aiškinamosios

109.3. Nukreipiamosios

109.4. Blanketinės

110. Elgesio variantai pagal teisės normos reikalavimus

110.1. Adresatui draudžiama

110.2. adresatui leidžiama

110.3. adresatui suteikiama teisė

110.4. adresatui privaloma

110.5. adresatui nesvarbu

111. Pagal asmenų grupę teisės normos būna

111.1. Bendrosios

111.1.1. Taikomos visiems asmenims valstybėje

111.2. Specialiosios

111.2.1. Taikomos konkrečiai organizacijai ar įmonei

112. Pagal elgesio nustatymo būdą

112.1. Imperatyvios

112.1.1. Privaloma elgesio taisyklė

112.2. Dispozityvios

112.2.1. Leidžia pasirinkti tam tikrą elgesį

113. Apibendrinimas (teisės normų)

113.1. Elgesio normoje turi būti nurodytos jos veikimo sąlygos

113.2. teisinių dalyvių teisės ir pareigos

113.3. Valstybės naudojamos prievartos būdais už normų nesilaikymą

114. Teisinė atsakomybė

114.1. valstybės prievartos priemonė, besiremianti teisiniu ir visuomeniniu teisės pažeidėjo pasmerkimu. Yra įgyvendinama asmeniniai ir turtiniais asmens apribojimais

114.2. Tai kalto asmens pasmerkimas ir sankcijos taikymos už neteisėta elgesį

115. Pažeidėjui neigiamos pasekmės gali būti

115.1. Asmeninio pobudžio

115.2. Turtinio pobudžio

115.3. Organizacinio pobudžio

116. Asmens negatyvios pasekmės

116.1. turi būti griežtai būti paremtos iš įstatymo nurodyto galimų pasekmių sąrašo

116.2. gali būti taikoma tik kaltam asmeniui

116.3. Valstybės poveikio priemones įgyvendina tik valstybės kompetetingos institucijos

117. Teisinės atsakomybės rūšys

117.1. represinė

117.1.1. taikomas už nusikaltimus, administracinės teises ir drausminius pažeidimus

117.2. reparacinė

117.2.1. Teises atkurianti teisės atsakomybė

118. Papildomos atsakomybės rūšys

118.1. Pozityvinė atsakomybė

118.1.1. Teisės pažeidėjas pats suvokia savo padarytą žalą ir imasi priemonių tą žalą atstatyti

118.2. negatyvioji atsakomybė

118.2.1. atsiranda kai nevykdoma pozityvinė atsakomybė

118.2.2. žala padaryta kitų teisinių šakų saugomoms vertybėms taip pat yra priežastis atsirasti negatyvinei atsakomybei

118.2.3. taikoma teisinė atsakomybė dėl kurios asmuo patiria fizinio, asmeninio, moralinio pobudžio sankcija

119. Negatyviosios atsakomybės rūšys

119.1. Administracinės teisės atsakomybė

119.2. baudžiamosios teisės atsakomybė

119.3. civilinės teisės atsakomybė

119.4. drausminė atsakomybė

120. LAT

120.1. baudžiamųjų teisnių priemonių visuma

121. LAT sudaro

121.1. nuosprendžio paskyrimas vasltybės vardu

121.2. bausmės paskyrimas

121.3. bausmės vykdymas ir teistumas

122. Teisėtas elgesys, teisės pažeidimas

122.1. Tai asmenų ir organizacijų elgesys neprieštaraujantis teisės normo reikalavimams

123. Teisėto elgesio rūšys pagal aktyvumo laipsnį

123.1. veikimas

123.2. neveikimas

124. Teisėtas elgesys pagal elgesio motyvus

124.1. Įsisamonintas elgesys

124.2. marginalinis (ribinis) elgesys

124.3. konformistinis

124.4. socialiai aktyvus

125. Pagrindinės kaltės formos

125.1. Tyčia

125.1.1. Tiesioginė

125.1.2. netiesioginė

125.2. Neatsargumas

125.2.1. Priešingas teisei pasitikėjimas

125.2.2. Priešingas teisei nerūpestingumas

126. Teisiniai pažeidimai pagal žalos padarimas

126.1. Formalus

126.2. materialus

127. Teisės pažeidimai klasifikuojami (taip pat)

127.1. Paprastus

127.2. sudėtinius