1. Laisvoji vyksta skysčiuose arba dujose kai jų temperatūra ir tankis įvairiose vietose yra skirtingas
2. Šiluminis judėjimas
2.1. Kūną sudarančių dalelių netvarkingas judėjimas vadinamas šiluminiu judėjimu.
3. Vidinė energija
3.1. Visų kūną sudarnčių dalelių judėjimo (kinetinė) ir sąveikos (potencinė) energija vadinama vidine energija. (žymema U, matavimo vienetas- džaulis J)
3.1.1. Kinetinė energijapriklauso nuo dalelių judėjimo greičio.
3.1.2. Poencinė- nuo dalelių padėtie viena kitos atžvilgiu.
3.2. Vidinė kūno energija kinta
3.2.1. Kūno temperatūrai kylant, vidinė energija didėja.
3.2.2. Kūno temperatūrai krintant, vidinė energija mažėja.
4. Kūnų vidinės energijos kitimo būdai
4.1. Kūnų vidinę energiją galima pakeisti atliekant mechaninį darbą arba perduodant šilumą
4.1.1. Mechaninis darbas- veikiant trinties jėgai, deformolant kūnus.
4.1.2. Perduodant šilumą-vienos dalelės energiją perduoda kitoms.
5. Šilumos laidumas
5.1. Vidinės energijos perdavimas iš šiltesnio kūno į šaltesnį arba iš šiltesės kūno dalies į šaltesnę tiesiogiai jiems liečiantis vadinamas šilumos laidumu.
5.1.1. Šilumos sklindimas skirtingomis medžiagomis
5.1.1.1. Vienomis medžiagomis šiluma sklinda greičiau-tai šilumos laidininkai, kitomis lėčiau- tai izoliatoriai
6. Konvekcija
6.1. Šlumos perdavimas skysčių ar dujų srautais vadinamas konvekcija.
6.2. Konvekcijos rūšys
6.2.1. Priverstinė- kai medžiagos dalelės juda dėl kokio nors išorinio poveikio
7. Šilumos spinduliavimas
7.1. Šilumos perdavimas ne medžiagomis yra vadinamas šilumos spindulavimu
7.2. Tamsūs kūnai didesnę spinduliuotės dalį sugeria, šviesūs, ypač blizgūs, gerai atspindi
7.3. Kūnas, kurio paviršius tamsus, spinduliuoja geriau ir greičiau netenka šilumos, o kurio šviesus- prasčiau
8. Šilumos kiekis
8.1. Vidinės energijos kiekis, kurį kūnas gauna arba kurio netenka šilumos perdavimo būdu, vadinamas šilumos kiekiu
8.2. Šilumos kiekis, kurio reikia kūnui sušildyti priklauso nuo to kūno medžizgos, jo masės ir temperatūros pokyčio.
9. Savitoji šiluma
9.1. Medžiagos savitoji šiluma roda, kiek šilumos reikia vieno kilogramo medžiagos temperatūrai pakelti vienu laipsniu.
9.2. Savitoji šiluma žymima C
10. Kuro degimo šiluma
10.1. Šilumos šaltiniai
10.1.1. Saulė
10.1.2. Vulkanai
10.1.3. Geizeriai
10.1.4. Kuras
10.1.4.1. Akmens anglys, mazutas, gamtinės dujos, durpės, malkos, benzinas
10.2. Kuro degimo šiluma
10.2.1. Šilumos kiekis, kurį išskiria visiškai sudegdamas 1 kg kuro, vadinamas kuro degimo šiluma. Žymima raide q. [q]=1J/kg
10.2.2. Visiškai sudegdamas kuras išskiria šilumos kiekį (Q), lygų degimo šilumos (q) ir sudegusio kuro masės (m) sandaugai Q=qm