1. Danielius Kleinas (1609 – 1666 m.) Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas.
1.1. Pirmoji lietuvių kalbos gramatika — 1653 m. išleista „Grammatica Litvanica"lotynų kalba
1.1.1. Šis lotyniškasis variantas skirtas tuometiniams kunigams ir klierikams.
1.2. 1654 m. D. Kleinas sutrumpino ir išleido savo gramatikos variantą vokiečių kalba
1.2.1. Šis variantas skirtas vokiečių valdininkams, dirbantiems lietuviškai kalbančiame krašte.
1.2.1.1. Kleinas skyrė 8 kalbos dalis: vardą (t. y. vardažodį, į kurį įeina daiktavardis, būdvardis ir skaitvardis), įvardį, veiksmažodį, dalyvį, prieveiksmį, prielinksnį, jungtuką ir jaustuką.
1.2.1.2. Gramatikoje nurodomi 6 linksniai; detaliai aprašomas garsynas, skiriami trumpieji, ilgieji ir nosiniai balsiai.
1.2.1.3. Įvadinėje gramatikos dalyje pateikiama bendrųjų duomenų apie Lietuvą, lietuvius ir jų kalbą.
1.2.1.4. Toliau plačiai aptariama lietuvių kalbos fonetika, akcentologija, žodžių daryba ir kaityba, siauriau — sintaksė. Ypač detaliai aprašomos lietuvių kalbos priegaidės
2. Prasideda moksliniai lietuvių kalbos tyrimai.
3. Pilypas Ruigys (1675– 1749 m.) Mažosios Lietuvos , filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas.
3.1. 1747 m. išleido lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną, su tautosakos pavyzdžių priedu.
3.1.1. Žodyno prakalboje jis pabrėžė didelį žodynų stygių ir jų reikalingumą.
3.1.2. Žodyne pateikė planetų, žvaigždynų ir dangaus reiškinių lietuviškų pavadinimus.
3.1.3. Prie žodyno buvo pridėtas ir jo 1745 metais išleistas veikalas “Lietuvių kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas” (”Betrachtung der Littauischen Sprache in ihrem ursprunge, Wesen und Eigenschaften”).
3.1.3.1. Šiame moksliniame darbe rašoma apie lietuvių kalbos kilmę, apie jos senoviškumą, iškeliamas lietuvių kalbos turtingumas ir tobulumas, grakštumas ir malonumas.
3.1.3.2. Tai pirmoji istorinė studija apie lietuvių kalbos kilmę, esmę ir ypatybes.
3.1.4. Žodyne žodžiai sudėti ne abėcėlės tvarka, o lizdais (prie pagrindinių surašyti vediniai). Lietuvių – vokiečių dalyje yra per 5700 lietuviškų žodžių, o vokiečių – lietuvių – net apie 20 000. Duodama ne tik žodžių paaiškinimų, bet ir frazeologijos pavyzdžių.
3.1.5. i6 E. Weistmano P. Ruigys perėmė ir pirmą kartą lietuvių leksikografijoje panaudojo dvikalbių žodynų skirstymą į sistetinius ir analitinius
4. Konstantinas Sirvydas (1579–1631 m.) – vienas lietuviškos raštijos pradininkų, leksikografas.
4.1. Spėjama, kad gimė Dabužių apylinkėse, Sirvydų kaime, valstiečio šeimoje. Mokėsi Vilniaus, Rygos ir Nesvyžiaus kolegijose. Studijavo filosofiją Pultuske, teologiją Vilniaus universitete. Vėliau dėstė Vilniaus universitete, sakė pamokslus Šv. Jono bažnyčioje.
4.1.1. 1620 m. K. Sirvydas parengė ir išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną "Dictionarium trium linguarum" ("Trijų kalbų žodynas", lenkų-lotynų-lietuvių kalbos), .
4.1.1.1. Tai – pirmasis spausdintas lietuvių leksikografijos darbas.
4.1.1.2. Žodyne gausu naujadarų: "mokytojas", "taisyklė" ir kt. Nors K. Sirvydas jame vartojo daug rytų aukštaičių tarmės elementų, tačiau jis rėmėsi visos lietuvių kalbos leksika.
4.1.1.3. Jame buvo apie 6000 lietuviškų žodžių. Pirmą kartą pateikiami lietuviški kai kurių planetų ir žvaigždynų pavadinimai
4.1.1.4. Iki šių dienų išliko vienintelis šio leidinio egzempliorius be pradžios ir pabaigos, 432 išlikusiuose puslapiuose yra 8260 žodyninių straipsnių. Jis buvo surastas tik 1896 m. Maskvos (Rusija) sinodo spaustuvės bibliotekoje, dabar saugomas Maskvos centriniame senųjų aktų archyve.
4.1.1.5. Iš viso buvo parengti ir išėjo 5 šio žodyno leidimai: 1620, 1631, 1642, 1677 ir 1713 metais.
4.1.2. 1642 m. išleistas pilnesnis ir tobulesnis žodyno leidimas. Jame buvo apie 10 000 žodžių.
4.1.2.1. Tai vienintelis Lietuvoje spausdintas žodynas iki XIX a. pabaigos.
4.1.2.2. Žodynas padėjo pamatus lietuvių leksikografijai ir kalbotyrai, svarbus kalbos norminimui ir turtinimui. Nors vartota daug rytų aukštaičių tarmės elementų, tačiau remtasi visos lietuvių kalbos leksika.
4.1.3. 1630 m. K. Sirvydas išleido ir pirmąją lietuvių kalbos gramatiką "Clavis linguae Lituanicae" ("Lietuvių kalbos raktas"), tačiau šis leidinys neišliko.
4.1.4. K. Sirvydas taip pat parašė ir išleido dviejų dalių barokiško stiliaus pamokslų rinkinį – postilę "Punktay sakimu" ("Punktai sakymų", pirmoji dalis, nuo Advento iki Gavėnios, 1629 m., antroji dalis, Gavėniai, 1644 m.).
4.1.4.1. Punktai sakymų" yra ir Lietuvos filosofinės minties raidos atspindys. Jų centre – mąstymai apie atskirą mirtingą žmogų, kurio dvasioje susiduria gėris ir blogis. Svarbiausias klausimas – prasmės ieškanti asmenybė.
4.1.4.1.1. K. Sirvydas gali būti siejamas su praeities ir naujųjų laikų mąstytojais, bandžiusiais spręsti vieno žmogaus gyvenimo prasmės paslaptį.
4.1.4.2. Surinktos įvairių pamokslų santraukos lietuvių kalba, pirmą kartą išspausdintos lotynų raidėmis, o ne gotišku šriftu, su jų vertimais į lenkų kalbą.
4.1.4.3. Ši knyga tuo metu naudota kaip lietuvių kalbos vadovėlis, XIX a. pab. – XX a. pr. dar kelis kartus išleista (1845, 1885 m.). Pirmosios dalies 1629 m. laidos egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje.