1. Marketingo
1.1. Paslauga (prekė)
2. Stabili infliacija palaiko valiutos kursą kitų valiutų atžvilgiu.
3. Makroekonomikos rodikliai
3.1. BVP
3.1.1. Apskaičiavimo metodai
3.1.1.1. Gamybos
3.1.1.2. Išlaidų
3.1.1.2.1. Namų ūkiai - Vartojimas (C)
3.1.1.2.2. Įmonės - Investicijos (I)
3.1.1.2.3. Vyriausybė - Išlaidos (G)
3.1.1.2.4. Užsienis - Grynasis eksportas (NX)
3.1.1.3. Pajamų
3.1.2. Į BVP neįskaičiuojama
3.1.2.1. Šešėlinė ekonomika
3.1.2.2. Negamybiniai sandoriai
3.1.2.2.1. Senų naudotų vertybių pardavimas.
3.1.2.2.2. Grynai finansiniai sandėriai
3.1.3. Realusis ir nominalusis BVP
3.2. BNP
4. Pinigai. Infliacija ir defliacija. "Šalies kūno temperatūra"
4.1. Infliacija - visuotinis kainų lygio kilimas.
4.1.1. Infliacijos tipai:
4.1.1.1. Normali infliacija
4.1.1.1.1. Infliacija siekia 2-3 proc. per metus.
4.1.1.2. Hiperinfliacija
4.1.1.2.1. Kai prekių ir paslaugų kainos kyla kasdien.
4.1.1.3. Stagfliacija
4.1.1.3.1. Tai didelė infliacija ekonomikos nuosmukio ir didelės bedarbystės metu.
4.1.1.4. Defliacija
4.1.1.4.1. Tai bendros prekių ir paslaugų kainų mažėjimas.
4.1.2. Infliacijos priežastys:
4.1.2.1. Infliaciją lemia paklausos padidėjimas.
4.1.2.2. Kuo didesnis BVP, tuo aukštesnė ir infliacija
4.1.2.3. Infliacijai didelę įtaką daro žaliavos.
4.1.3. Infliacijos trūkumai
4.1.3.1. Nuvertėja indėliai.
4.1.3.2. Nuvertėja santaupos.
4.1.3.3. Nukenčia skolintojai.
4.1.3.4. Gyvenančių iš pastovių pajamų perkamoji galia sumažėja.
4.1.3.5. Hiperinfliacija gali sukelti visos ekonomikos griūtį.
4.1.4. Pasiskolinusieji fiksuota palūkanų norma atsiduria geresnėje padėtyje.
4.1.5. Infliacijos privalumai:
4.1.5.1. Sstabili infliacija daro teigiamą poveikį žmonių lūkesčiams ir ekonomikai.
4.1.6. Investicijos:
4.1.6.1. Dėl infliacijos investicijos nuvertėja.
4.1.6.2. Privalu skaičiuoti realią investicinę grąžą.
4.1.7. Infliacijos įtaka akcijoms
4.1.7.1. Akcija yra labiausiai atspari infliacijai priemonė.
4.1.7.2. Kompanijos
4.1.7.2.1. Kompanijos pelnas padidėja tiek, kiek padidėja ir infliacija, todėl akcijos pabrangsta.
4.1.7.3. Visą infliacijos naštą kompanija perkelia ant vartotojų pečių.
4.2. Defliacija.
4.2.1. Defliacija – tai ekonominė situacija, kuomet infliacija šalyje ar regione yra neigiama.
5. Fiskalinė politika
5.1. Ekspansinė
5.1.1. Vyriausybės išlaidų didinimas
5.1.2. Mokesčių mažinimas
5.1.3. Transferinių išmokų didinimas
5.1.4. Visų priemonių derinimas
5.1.5. Aktyvumo lygis
5.2. Restrikcinė
5.2.1. Vyriausybės išlaidų mažinimas
5.2.2. Mokesčių didinimas
5.2.3. Transferinių išmokų mažinimas
5.2.4. Visų priemonių derinimas
5.3. Priemonės
5.3.1. Vyriausybės išlaidos
5.3.1.1. Einamosios
5.3.1.1.1. Vartojimo išlaidos
5.3.1.1.2. Transferiniai išmokėjimai
5.3.1.1.3. Valstybės skolos palūkanos
5.3.1.2. Kapitalinių įdėjimų
5.3.1.2.1. Valstybės investicijos
5.3.2. Valstybės biudžeto (skolos) valdymas
5.3.2.1. Skolinimasis šalies viduje ir užsienyje
5.3.2.2. Senjoražas
5.3.2.3. Fiskalinių rezervų naudojimas
5.3.2.4. Valstybės turto pardavimas
5.3.3. Valstybės pajamos
5.3.3.1. Mokesčiai
5.3.3.1.1. Tiesioginiai
5.3.3.1.2. Netiesioginiai
5.3.3.1.3. Grynieji mokesčiai
5.3.3.1.4. Autonominiai mokesčiai
5.3.3.2. Nemokestinės pajamos
5.3.3.2.1. Pajamos iš valstybės nuosavybės, vietinės rinkliavos, pajamos iš baudų, įvairios konfiskacijos ir t.t.
5.4. Diskretinė
5.4.1. Vyriausybės sąmoningai vykdomas mokesčių ir išlaidų keitimas
5.5. Nediskretinė
5.5.1. Savaime veikiančios biudžeto politikos priemonės
5.5.1.1. Priemonės - savaiminiai stabilizatoriai
5.5.1.1.1. Mokesčiai
5.5.1.1.2. Transferiniai mokėjimai
6. Prekių rinka: visuminė paklausa ir pasiūla.
6.1. Item 1
7. Darbo rinka ir nedarbas
7.1. Gyventojai
7.1.1. Aktyvūs
7.1.1.1. Užimti gyventojai
7.1.1.1.1. Dirbantys už atlyginimą
7.1.1.1.2. Laikinai nedirbantys
7.1.1.1.3. Dirbantys savarankiškai
7.1.1.2. Bedarbiai
7.1.1.2.1. Neturintys darbo teikiančių pajamų
7.1.1.2.2. Ieškantys darbo
7.1.1.2.3. Pasiruošę dirbti
7.1.2. Neaktyvūs
7.1.2.1. Moksleiviai, studentai, pensininkai, namų šeimininkės
7.2. Darbo rinkos rodikliai
7.2.1. Nedarbo lygis
7.2.2. Užimtumo lygis
7.3. Nedarbo tipai
7.3.1. Laikinas
7.3.1.1. Nedarbas, atsirandantis normaliame darbo paieškos procese
7.3.2. Struktūrinis
7.3.2.1. Nedarbas, atsirandantis, kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros
7.3.2.1.1. Nedarbo pasekmės:
7.3.3. Ciklinis
7.3.3.1. Nedarbo tipas, atsirandantis esant ekonomikos nuosmukiui, kurį sukelia bendrųjų išlaidų nepakankamumas.
8. Pagrindiniai ekonominiai rodikliai. Valstybės sveikata
8.1. Present Attendees Listed Here
8.2. Apologies Listed Here
9. Bendroji paklausa ir pasiūla
9.1. Visuminė paklausa
9.1.1. Vartojimas
9.1.1.1. Ribinis polinkis vartoti
9.1.1.2. Taupymas
9.1.2. Investicijos
9.2. Visuminė pasiūla
9.2.1. Disponuojamos pajamos
9.2.2. Pusiausvyros nacionalinis produktas
10. Privačios ekonomikos modelis - AD = C + I
11. Mišrios ekonomikos modelis - AD = C + I + G
12. Atviros ekonomikos modelis - AD = C + I + G + NX
13. Vartotojo elgsena darbo rinkoje
13.1. Vartotojas - žmogus arba įmonė, kurie perka ir naudoja prekes ar paslaugas
13.1.1. Vartotojo elgsena - mokslas apie vartotojus ir jų naudojamus procesus renkantis arba įsigyjant, vartojant gaminį, paslaugą, patenkinant savo norus ir poreikius.
13.2. Problemos kylančios vartojimo procese
13.2.1. Vartotojo perspektyva
13.2.2. Įmonių perspektyva
13.3. Aplinkos veiksniai, kurie įtakoja vartotojų elgseną
13.3.1. Psichologiniai
13.3.1.1. Motyvacija
13.3.1.2. Asmenybė
13.3.2. Sociokultūriniai
13.3.2.1. Šeima
13.3.2.2. Kultūra
13.3.3. Situaciniai
13.3.3.1. Pirkimo tikslas
13.3.3.2. Galimybė, proga
13.3.3.3. Socialinė aplinka
13.3.4. Asmeniniai - demografiniai
13.3.4.1. Gyvenimo stilius
13.3.4.2. Amžius
13.3.4.3. Lytis
13.3.5. Marketingo
13.3.5.1. Paslauga (prekė)
13.3.5.2. Kaina
13.3.5.3. Vieta
13.3.5.4. Rėmimas